Straipsnis parengtas Vytenės Banser žurnalui “Informacijos”.
Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Hamburgo lietuvių bendruomenė atšventė ir mąsliai, ir linksmai. Pilką ir lietingą vasario 21-osios šeštadienį kultūros namai Jenfeld-Haus suspindo lietuviškos trispalvės spalvomis ir aidėjo nuo šiuo įtemptu geopolitiniu laikotarpiu telkiančių sveikinimo žodžių, muzikos, dainų, šokių bei juoko.
Ši šventė šįkart buvo ypatinga dar ir todėl, kad Hamburgo bendruomenė šiemet mini 75-metį, Vokietijos lietuvių bendruomenė – 80-metį. Į šventę Hanzos mieste susirinko daugiau nei 200 dalyvių, buvo gausus būrys svečių ir iš svetur: Lietuvos, Danijos, Olandijos.
Neramiais laikais reikia būti aktyviais
Prieš pramoginę renginio dalį susirinkusieji išklausė sveikinimo kalbas, kurias sakė Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė Kristina Matulevičienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Giedrius Puodžiūnas, VLB Tarybos prezidiumo pirmininkė Asta Korinth ir brolis kunigas Edvinas Jurgutis. Jų pasisakymus vienijo leitmotyvas, kviečiantis apmąstyti nepriklausomybės reikšmę šiais sudėtingais laikais.
„Gyvename neramiu laiku. Mūsų pašonėje tebevyksta karas Ukrainoje, žmonės ten kasdien moka didžiulę kainą už laisvę – gindami ne tik savo šalį, bet ir Europą, demokratiją bei mūsų visų ateitį. Todėl negalime likti nuošalyje. Netylėkime. Nebijokime veikti. Net ir būdami nedidelė bendruomenė, galime būti stiprūs – nes tikroji stiprybė gimsta iš drąsos ir atsakomybės. Mums kaip lietuviams svarbu būti balsu Vokietijoje – kalbėti apie Lietuva, apie mūsų saugumą ir mūsų vertybes. Esame dėkingi Vokietijai už sprendimą dislokuoti batalioną Lietuvoje, taip prisidedant prie Lietuvos ir tuo pačiu visos Europos saugumo. Tai tikro solidarumo ženklas”, – kalbėjo Hamburgo lietuvių bendruomenės apylinkės pirmininkė K. Matulevičienė, kuri pati yra įstojusi į Lietuvos Šaulių sąjungos padalinį Hamburge.
Jos pavyzdžiu siūlo sekti ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, hamburgietė D. Henke, kuri ragino būti aktyviais išeiviais ir įstoti į Šaulių sąjungos Hamburgo padalinį. Tautiniu kostiumu pasipuošusi lietuvė paminėjo dar du konkrečius būdus, kaip galima naudingai veikti lietuvių labui. Ji kvietė prisijungti prie šokių kolektyvo „Gintaras“, kuriam ir ji priklauso. Taip pat būtų labai prasminga paremti Ukrainoje nuo karo kenčiančias ir vargstančias lietuvių šeimas – šiuo metu palaikomi ryšiai su 30 tokių šeimų.
„Ši diena primena, kad valstybė gyva tiek, kiek gyvas mūsų pačių ryšys su ja. Kad laisvė nėra savaime suprantama – ji reikalauja drąsos, pasiryžimo ir vienybės, – PLB pirmininkė priminė, kad lietuvių bendruomenės šiandien veikia 56-iose pasaulio valstybėse ir išeivijos lietuviai yra bendros visumos dalis. – Gyvendami Hamburge, mes kasdien įrodome, kad Lietuva neturi geografinių sienų. Ji yra ten, kur skamba lietuviškas žodis, kur vaikai mokosi lietuvių kalbos, kur šokami lietuviški šokiai ir skamba dainos, kur švenčiamos mūsų šventės ir puoselėjamos tradicijos.“
Himnas – su „Balticoro“ ir mažiausiais
Šventės ypatingu akcentu tapo Lietuvos Respublikos himno giedojimas. Tautinę giesmę atlikti padėjo Hamburgo mišrus lietuvių, latvių, estų choras „Balticoro“ ir patys mažiausieji lietuviukai – Hamburgo lituanistinės mokyklos „Abėcėlė“ mokiniai. Į sceną tiek profesionaliausieji choristai, tiek ir mažiausieji dainininkai lipo dar ne sykį.
Latvio Andis Paegle diriguojamas ir pianisto Sveno Suchowski akomponuojamas „Balticoro“ dainavo ir kitas lietuviams gerai žinomas dainas, kaip antai, „Lietuva brangi“, „Sėjau linelius“.
„Abėcėles” auklėtiniai su tėveliais žiūrovus linksmino dainele apie ežio namą, drąsiausi mokiniai sakė eilėraščius, talkino renginio vedėjoms Redai Jurkuvienei ir Jolitai Lukienei. Buvusios mokinės Emilia ir Džoalita grojo fleita ir pianinu.
Linksmino profesionalai ir mėgėjai
Žiūrovams buvo pasiūlyta įvairi meninė programa, kurią atliko tiek profesionalai, tiek ir mėgėjai, tiek iš bendruomenės gertų, tiek ir iš svetur.
Smuiku grojo Hamburgo lietuvis, pasaulinio garso atlikėjas Martynas Švėgžda von Bekker. Arijomis ir dainomis susirinkusius nudžiugino svečiai iš Vilniaus – operos solistai, pora scenoje ir gyvenime – Jonas Sakalauskas ir Emilija Finagėjevaitė.
Šventės dalyvius išjudino ir atvykėliai iš Palangos – liaudiškų šokių grupė „Banguolis“. Scenoje ir salėje trypė ir Hamburgo lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Gintaras”. Vakaro programą lietuviška muzika užbaigė muzikantai Žilvinas Voinas ir Sigitas iš Niurnbergo.
Renginys siūlė dar ir daugiau veiklos, buvo pasklidęs po skirtingas Jenfeld-Haus patalpas. Prieš šventę tikintieji rinkosi į šventąsias Mišias, kurias atnašavo brolis kunigas E. Jurgutis. Mažieji svečiai linksminosi kūrybinėse dirbtuvėlėse, o alkį ir troškulį buvo kuo numalšinti – šventiniame bufete buvo galima įsigyti ir lietuviškų patiekalų. Iš prekybos bei aukų surinktos lėšos padėjo dengti renginio išlaidas.
Prie šventės finansavimo prisidėjo ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
