Paruošė Vytenė BANSER žurnalui “Informacijos
Gilias tradicijas turinčio Rokiškio teatro trupė viešėjo Hamburge ir sausio 23-24 dienomis aprūpino lietuvių bendruomenę trilype kultūrine programa. Vyko lietuviško kino vakaras, edukacinis renginys vaikams ir spektaklis.
„Širdys” ir pasisėdėjimas su teatro aktoriais
Penktadienio vakarą Lietuvių bendruomenės sielovados patalpose, esančiose Lübecker Str. 101, susirinko apie keturiasdešimt žmonių. Greta esančiame Hamburgo vyskupijos katalikų šeimos ugdymo centre buvo rodomas režisieriaus Justino Krisiūno filmas „Širdys” (2018 m.). Filmas nukėlė į pirmuosius nepriklausomybės metus, pasakojo apie vaikų širdies ligų sanatorijoje verdančias dramas. Tiek tarp įsimylėjusių paauglių, tiek ir tarp suaugusiųjų. Vieną pagrindinių vaidmenų filme atliko sanatorijos auklėtoją įkūnijęs garsus aktorius Rolandas Kazlas.
Po filmo peržiūros susirinkusieji sielovados patalpose pratęsė vakarą prie suneštinių vaišių stalo. Čia jiems prisistatė ir filmą į Hamburgą atvežusio Rokiškio teatro trupės šeši aktoriai. Visi jie – mėgėjai, duonai uždirbantys kituose aruoduose. Teatro prezidentas Arūnas Skardžius yra Rokiškio R. Lymano muzikos mokyklos choreografijos skyriaus vedėjas, Ieva Kilė – matematikos mokslų daktarė, dėstytoja, Rima Bielovienė – Rokiškio choreografijos mokyklos mokytoja, Valerijus Rancevas – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, Sigitas Daščioras – Rokiškio kultūros rūmų dailininkas-scenografas, o Mantas Meškuotis dirba „Rokiškio sūryje”.
Teatro prezidentas A. Skardžius papasakojo ir teatro istoriją – akcentavo, kad šis mėgėjų sambūris turi itin gilias tradicijas ir yra gavęs daug garbingų apdovanojimų. Rokiškio teatras nėra eilinis mėgėjų kolektyvas. Jo šaknys siekia dar 1893-iuosius, kai Naujikų kaime, vyko pirmasis žinomas slaptas lietuviškas vaidinimas – parodyta Juozo Tumo-Vaižganto komedija „Nepadėjus nėr ko kasti”. Carinės Rusijos laikais, uždraustais lietuviškais rašmenimis, tai buvo ne tik kultūrinis, bet ir politinis aktas. Sovietmečiu, 1959 m. gegužės 30 d. Rokiškio kultūros namų dramos kolektyvui pirmajam visoje tuometinėje sovietinėje respublikoje buvo suteiktas Liaudies teatro vardas – aukščiausias tuometinis įvertinimas. Ši data laikoma teatro gimimo diena. Šiandien Rokiškio teatras yra sulaukęs kūrybinės brandos ir pripažįstamas viena geriausių mėgėjų trupių Lietuvoje. Teatras aktyviai gastroliuoja Lietuvoje ir užsienyje. Jis yra dalyvavęs tarptautiniuose festivaliuose: Baltarusijoje, Danijoje, Estijoje, Farerų salose, Gruzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kanadoje, Korėjoje, Latvijoje, Lenkijoje, Makedonijoje, Maroke, Prancūzijoje, Peru, Rusijoje, Slovakijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Vokietijoje.
Matematikos žavesio ir Elizabet paieškos
Kitą dieną – šeštadienį Hamburgo lietuvių bendruomenė buvo pakviesta į du renginius, vykusius Bekassinenau mokyklos patalpose.
Vaikams buvo surengta edukacinė programa „Miško ūsai. Trolių godos”, kurią vedė teatro aktoriai – matematikė Ieva Kilė ir dailininkas Sigitas Daščioras. Mažieji dalyviai buvo įtraukti į žaidimus, kurių metu sprendė ir patys kūrė matematines užduotis. I. Kilė ir S. Daščioras yra sukūrę iliustruotas uždavinių korteles, kuriomis siekia sužavėti vaikus matematika. I. Kilė įsitikinusi, kad matematika yra įdomi ir nepelnytai yra pelniusi prastą nemėgstamo mokyklinio dalyko reputaciją. Šias edukacines korteles buvo galima ir įsigyti.
Po žaismingos pamokos apie šimtas žiūrovų susirinko mokyklos aktų salėje stebėti režisierės Violetos Mičiulienės spektaklio „Kur dingo Elizabet?”, pastatyto pagal Roberto Thomaso pjesę „Spastai“. Detektyvinė komedija Rokiškio teatro tinklapyje pristatoma taip: „Nuotaikingas detektyvas, kurio veiksmas rutuliojasi Šveicarijoje. Kalnuose dingo jauna moteris Elizabet. Jos vyras deda viltis į vietinį komisarą. Tačiau, kai ji atsiranda, išaiškėja, kad ji ne jo žmona. Tai kur tikroji Elizabet?“ Šį rebusą žiūrovai sprendė palydėdami juoku ir plojimais. Prieš spektaklį ir po jo susirinkusieji dar galėjo pabendrauti prie vyno taurės.
Labiausiai Hamburge sužavėjo žmonės
Rokiškėnams gastrolės Hamburge irgi akivaizdžiai patiko. Jie savo įspūdžiais pasidalino ir savo krašto spaudoje.
„Po renginių dar ilgai netrūko bendravimo. Atsisveikinom žadėdami dar susitikti. Rokiškio teatro aktoriai džiaugiasi naujomis pažintimis ir draugais, o Hamburgo lietuviai juokauja, kad vasarą miestas dar gražesnis – tad kodėl gi nesugrįžus. Rokiškio teatras nuoširdžiai dėkoja Hamburgo bendruomenės nariams, kurie buvo gidai, vairuotojai ir organizatoriai, kurių dėka jautėmės kaip namuose ir į Rokiškį grįžom kupini džiaugsmo“, – apie trijų dienų viešnagę Hamburge „Gimtajam Rokiškiui” pasakojo I. Kilė.
Rokiškio teatro prezidentas A. Skardžius laikraščiui sakė, kad didmiestis Hamburgas paliko didelį įspūdį, bet dar labiau jį sužavėjo sutikti žmonės. Pasak jo, Hamburgo lietuviai – šilti, nuoširdūs, laukiantys.
Kovo mėnesį Rokiškio teatro trupė lankėsi ir Niurnberge.
Rokiškio teatro gastrolės ir renginiai iš dalies buvo finansuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis ir lietuvių bendruomenės narių piniginėmis aukos.
